Meniu

Vandens gręžiniai


klaustukas

Kokios dažniausios klaidos gręžiant gręžinį?

Dažnai pasirenkant gręžinio projektavimo ir įrengimo rangovą pagrindiniu kriterijumi tampa kaina. Tačiau tai klaidinga strategija, nes ne tik rizikuojate susidurti su reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos neturinčiais asmenimis, bet ir pakenkti savo bei savo artimųjų sveikatai. Juk geras vanduo – gyvybiškai svarbus mūsų organizmui.

Gręžinio darbus atliekanti įmonė privalo turėti leidimą vykdyti gręžimo darbus, joje turi dirbti hidrogeologai inžinieriai. Ji taip pat turi atlikti projektavimo, projekto derinimo darbus, atsižvelgiant į sanitarinių zonų ir technologinius reikalavimus. Todėl prieš pasirenkant įmonę rekomenduojame pasidomėti ankstesniais įmonės darbais, turimais leidimais ir pan. Šią informaciją galima gauti Lietuvos geologijos tarnyboje ir Geologijos įmonių asociacijoje.

Kalbant apie technologines klaidas, visų pirma nuo paviršinės taršos turi būti apsaugotos gręžinio žiotys: nekokybiškai atlikus darbus, dažnai nutinka taip, kad purvinas paviršinis vanduo patenka tiesiai į gręžinį. Jeigu gręžinys įrengtas netinkamai, neteisingai izoliuoti vandeningi horizontalai, netinkamai parinktas filtras, dalis filtro įrengta molingose uolienose, ilgainiui gali kilti problemų. Gręžinyje gali padaugėti smėlio arba molio nuosėdų, dėl to gali užsikimšti filtras ir sumažėti vandens debitas.   

Be to, dažnai mažinant gręžinio įrengimo kaštus naudojami abejotinos kokybės vamzdžiai, skirti ne vandens gręžinio įrengimui ir yra netinkamos slėgio klasės, arba naudojami mažesnio negu DN125 mm diametro vamzdžiai. Įrengus gręžinį mažo diametro vamzdžiais apribojamas vandens siurblių pasirinkimas.


klaustukas

Kodėl turėčiau rinktis gręžinį, o ne šulinį?

Į šulinį surenkamas vanduo iš gruntinių ir paviršinių vandens šaltinių, todėl šulinio vandenyje dažnai pasitaiko nitritų, nitratų ir kitokių teršalų. Ypač dažnai tai nutinka tankiau apgyvendintose vietovėse, kai pavyzdžiui, netoli šulinio yra įrengta kaimyno nuotėkų sistema. Taip pat didelę įtaką šulinio vandens kokybei daro ūkininkų dirbami laukai, kai visos jų naudojamos trąšos turi galimybę patekti į šulinio vandenį. Giliau esantis gręžinio vanduo yra labiau apsaugotas nuo šių pavojų ir paviršinės taršos tikimybė yra minimali.

Be to, šulinio vandens debitas yra nedidelis ir sunkiai patenkina didesnius vartotojo poreikius. Šulinys reikalauja ir daugiau priežiūros (dumblo valymas ir pan.). Taip pat šulinio vandens lygis labai priklausomas nuo atmosferos poveikio ir yra didelė tikimybė, kad vanduo ten gali visiškai išsekti.


klaustukas

Kaip galėčiau patikrinti gręžinio gylį, kad manęs neapgautų darbininkai?

Visų pirma, nereikėtų rinktis nepagrįstai mažą kainą siūlančių rangovų. Mažiausią kainą deklaruojantys rangovai dažniausiai išgręžia daugiau metrų negu reikia.

Mes įrengdami vandens gręžinį atliekame geofizinius tyrimus (elektrokarotažą), pagal kurį nustatome kokiame gylyje ir kokio dydžio yra vandeningi sluoksniai. Tad iš šios ataskaitos Jūs galite pasitikrinti, ar tinkamame gylyje įrengtas vandens gręžinys.

Mes vadovaujamės sąžiningo ir atsakingo bendradarbiavimo su klientais principu ir žinome, kad geriausia mūsų reklama ir įvertinimas – tai laimingas klientas. Be to, mes pateikiame preliminarų skaičiavimą pagal oficialią visos Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registro duomenų bazę, kurioje nurodytas gręžinio gylis atitiks realų gylį, galbūt, tik su nedidele paklaida.   

Naudokitės patyrusių ir gerų atsiliepimų sulaukusių įmonių paslaugomis. Gręžinio įrengimo darbus atliekanti įmonė privalo turėti leidimą vykdyti gręžinio gręžimo darbus. Nei viena patyrusi ir rimta įmonė nesiims rizikuoti ir apgaudinėti klientą dėl kelių dešimčių eurų. Juk ji gali susigadinti savo vardą ar dar blogiau – bus priversta nutraukti savo veiklą.


klaustukas

Kiek metų galima tikėtis naudotis gręžinio teikiamu vandeniu?

Tinkamai įrengtas gręžinys gali puikiai tarnauti 50 metų ar net daugiau.


klaustukas

Kada geriausia gręžti gręžinį?

Geriausia gręžti gręžinį dar prieš pradedant kitus statybų darbus sklype. Tuomet jums pavyks daug geriau suplanuoti tiek būsimą statinį, tiek visas inžinerines sistemas, o ir išspręsite vandens poreikį statybų metu. Galiausia, tai niekaip neįtakos jūsų gerbūvio.

Vis dėlto, jei jau pastatai stovi ir gerbūvis sutvarkytas, mes padarysime viską, kad jį išsaugoti ir kuo mažiau pakenkti aplinkai. Jei reikia privažiavimą technikai prie gręžinio padengiame specialiais skydais, kurie apsaugos Jūsų gerbūvį. Taip pat techniką galime įkelti kranu. Klientui pageidaujant galime išardyti ir surinkti tvorą ar išrinkti bei vėl sukloti trinkeles.


klaustukas

Kokie yra atstumų gręžiniui ribojimai?

Jeigu paimto gręžinio vandens kiekis neviršija 10 m3/dieną, gręžinį vartos mažiau kaip 50 žmonių apsauginė zona (režimo juosta), kurioje negali būti jokių pastatų, turi būti ne mažesnė kaip 5 metrai aplink gręžinį.

Geoterminis šildymas


klaustukas

Koks yra geoterminio šildymo pranašumas prieš tradicinius šildymo metodus?

Tai vienintelė šildymo sistema mūsų klimato juostoje, kuri neturi jokio šalutinio poveikio nei aplinkai, nei žmogui. Tai yra ekologiškas, atsinaujinantis ir ilgaamžis šildymo būdas, kurį galima įsirengti bet kurioje Lietuvos vietoje. Taip pat svarbu – šildymo sistemos valdymas yra patogus ir paprastas.


klaustukas

Kodėl verta rinktis vertikalųjį geoterminį šildymą?

Geoterminiam šildymui naudojami horizantalieji arba vertikalieji kolektoriai. Vertikalieji kolektoriai yra įrengiami giluminiuose vandens gręžiniuose. Didžioji dalis tokio kolektoriaus yra stabilios temperatūros zonoje (giliai po žeme), todėl yra efektyvesni už horizontaliuosius kolektorius, kurie klojami žemės paviršiuje.
Gręžiniui įrengti nereikalingas didelis plotas ir nereikia perkasti viso turimo sklypo ar kiemo. Jei sklypas yra mažas, arba reljefas neleidžia įrengti kitokio kolektoriaus, gręžinys (vertikalus geoterminis kolektorius) yra vienintelė išeitis, norintiems įsirengti geoterminį šildymą.
Tas pats šilumos siurblys ne tik šildo patalpas ir vandenį, bet vasara gali ir vėsinti patalpas, todėl nereikia atskirai įrenginėti kondicionavimo sistemos.


klaustukas

Kokios geoterminio šildymo sistemos sąnaudos?

Tai labai mažos energijos sąnaudos, kurios pasiekiamos, keliant GHP sistemos naudingumo koeficientą (nuo 300 proc. iki 700 proc.). Iš 1kW sunaudotos elektros energijos galima gauti 3-7 kW šilumos energijos arba 15-25 kW šaldymo energijos. Geoterminio šildymo sistemos pasižymi ilgaamžiškumu ir patvarumu, nes yra naudojamas minimalus judamųjų dalių ir mechanizmų kiekis. Be to, nėra jokių išorinių valdymo mechanizmų. Todėl be ypatingos priežiūros sistema tarnaus Jums 25-50 metų.


klaustukas

Kada geriausia pradėti geoterminio šildymo įrengimo darbus?

Apie geoterminį šildymą reikia pradėti galvoti dar objekto projektavimo stadijoje, nes tuomet galima išvengti projektavimo klaidų, priimti teisingus pastato konstruktyvinius sprendimus (apšiltinimo storiai bei medžiagos, langų dydžiai ir pan.) ir taip sutaupyti ženklią sumą.

Jeigu vis dėlto pastatas jau pastatytas, tuomet geriausia įsirengti geoterminius gręžinius tuomet, kai dar nesutvarkytas sklypo gerbūvis. Kita vertus, mes darbus atliekame taip, kad kuo mažiau padarytume žalos Jūsų gerbūviui, t.y. technikos privažiavimo prie darbo vietos kelią padengiame specialiais skydais. Taip pat techniką galime įkelti kranu, esant poreikiui, galime išardyti trinkeles ir vėl jas sudėti.

Kalbant apie metų laiką – mums didžioji dalis metų Lietuvoje yra palankūs darbui. Gręžinius vykdome, kai temperatūra yra ne žemesnė nei -5 laipsniai pagal Celsijų.


klaustukas

Ruošiuosi pakeisti esamą šildymo sistemą į geoterminį šildymą – į ką atkreipti dėmesį?

Jeigu keičiama esama šildymo sistema į geoterminį šildymą, tuomet reikia labai tiksliai įsivertinti namo šilumos varžą ir poreikį, esamos sistemos techninę būklę ir šildymo prietaisų galingumus, įsitikinti, ar pakanka elektros galingumo šilumos siurbliui. Mūsų specialistai gali apskaičiuoti tiek šilumos poreikį, tiek atlikti kitus, šiuo atveju būtinus darbus.


klaustukas

Kokios dažniausios klaidos įrenginėjant geoterminį?

Dažnai žmonės kreipiasi į rangovus, kurie neturi būtinų veiklos sertifikatų, reikiamos kvalifikacijos specialistų ar net patirties šioje srityje. Galbūt, tokie ragovai ir siūlo mažesnes kainas, bet po to ne vienam klientui tenka gailėtis ar mokėti dvigubai, nes paskaičiuojamas per mažas geoterminių gręžinių metražas ir tuomet nesukaupiama tiek šilumos, kiek reikėtų būstui apšildyti.

Taip pat dažnai netinkamai paskaičiuojamas pastato šilumos poreikis ar parenkamas netinkamos galios šilumos siurblys. Dar viena rimta klaida – kai kurie rangovai, norėdami sutaupyti, geoterminių gręžinių gręžskylę užpildo ne specialiu vandeniui mažai laidžiu skiediniu (gręžskylės užpildu). Šis specialus užpilas turi užtikrinti atskirų vandeningų sluoksnių izoliavimą ir apsaugą nuo požeminio vandens pratekėjimo iš vieno vandeningo sluoksnio į kitą bei gerus šiluminės energijos mainus tarp žemės gelmių ir šilumokaičiu cirkuliuojančio šilumnešio.

Labai svarbu, kad pats šilumnešis būtų pagamintas iš savaime degraduojančių bei aplinkai draugiškų medžiagų, nes tiesioginio patekimo į požeminius vandeningus sluoksnius atveju jis neturi kelti neigiamo poveikio požeminio vandens kokybei ir aplinkai.